Žirgai Turkijoje

Žirgai Turkijoje

Ką mes žinome apie arklius? Kalendoriuje gruodžio 6, šv. Mikalojaus, keliautojų globėjo, diena skirta arkliui paminėti. Tą dieną ūkininkai užbaigdavo laukų darbus ir pamalonindavo arklius skanėstais. Turime arklių muziejų; žinome, kad senovėje laidodavo karžygį kartu su mylimu žirgu,- mūsų šalyje išlikę didžiausi žirgų kapinynai; iki šiol "žirgeliai" puošia mūsų namų stogus...

Dar žinome posakį: "Kaligulos arklys", kai Romos imperatorius paskyrė senatoriumi savo mylimą žirgą. Atsiradus mašinoms, jų galią imta lyginti su arklio jėga, o išradus klastingiausią naujų laikų ginklą, šaunamąjį, jie pamaži traukiasi iš veiksmų arenos: čia pergalę užtikrina ne jėga, ne vikrumas ar gebėjimas laikytis balne bei būti su žirgu išvien, o taiklumas ir šaltakraujiškumas. Turkija nuo seno garsėja savo žirgais. Osmanų sultonas laikė garde apie tris tūkstančius jų ir dar daugiau-arklininkų, net jo pažai turėjo po keletą arklių, nekalbant apie dvariškius. Raitelių, kėlusių siaubą Europai, armijoje žirgai buvo krupščiai prižiūrimi, treniruojami, turėjo net savo gydytojus.

Tai žirgų kraštas, tad nenuostabu, kad gražiausias pasaulio žirgas, auksaspalvis-žydraakis Аk Gioz Gely gyvena šioje šalyje.

Jei panorėsit kažko neįprasto, išbandykit kelionę su arkliais Turkijoje. Tai ne šiaip transporto priemonė, tai gyvūnas, nupasakotas daugybėje pasakų ir padavimų. Jis paklūsta ne bet kuriam žmogui, ir dar mažiau tokių, kuriuos gerbia. Išbandykite save ir gebėjimą būti komandoje gan neįprastu šiais laikais būdu. Turo metu jus lydės patyręs instruktorius, kuris pamokys laikytis balne, suvaldyti gyvūną ir teisingai su juo elgtis. O dar jūsų laukia turkiška gamta, kaimo sodybos, nacionalinė virtuvė. Vienas iš sustojimų poilsiui-užmirštas antikos laikų miestas Siedra. Čia išliko mozaikomis puoštos sienos, bazilika, triumfo arka , na, ir įspūdinga panorama.