Demre Mira Kekova arba Likijos civilizacijos pėdsakais

Demre Mira Kekova arba Likijos civilizacijos pėdsakais

Likijos valstybė (I tūkstmentis iki m.e.-IV m.e. amžius) gyvavo dabartinės Turkijos teritorijoje palei Viduržemio jūrą. Jos miestai, minimi Homero "Iliadoje", buvo Trojos sąjungininkais. Nepaisant karų, ilgą laiką  jai pavyko išsaugoti savo autonomiją, o kultūros paveldas ligi šiol stebina tyrinėtojus ir turistus. 

Pasak graikų mito, deivė Leta čia susilauke vaikų, Apolono ir Artemidės, ir, atsidėkodama  vilkams, kurie ją saugojo kalnuose, pavadino šį kraštą Likija. Per senovinius miestus Demre, Mira, Olimpos ir kitus veda 540 km ilgio pažintinis takas, pripažintas pasaulyje vienu iš geriausių: tai ir nuostabūs kalnų vaizdai, atsiveriančios panoramos, ir istorijos pėdsakai, gausiai aptinkami bekeliaujant, ir paslaptingi reiškiniai. Daug tūkstantmečių nenustoja degti ugnis Chimeros kalne,- galima užsikaisti kavos, galima  pasiskaityti antikos mitus, galima tiesiog grožėtis...Bet toli gražu ne visi gali sau leisti praeiti šį maršrutą pėsčiomis. Galime pasiūlyti vienos dienos kelionę į šias vietas: jūs patirsite antikinę  dvasią ir bent trumpam pasijusite kapitonu Jacques-Yves Cousteau, čia filmavusiu "Odisėją".
Senovės miestas Mira jau buvo V a.pr.Kr. Namų čia neišliko, užtat pamatysite puikų antikinį teatrą bei daugybę uolose iškaltų kapaviečių. Likijoje buvo tikima, kad mirusių vėlės virsta sparnuotais, panašiais į sirenas padarais, tad žmones čia laidojo kalnuose, iškirtę olas, kuo aukščiau ir arčiau dangaus. Tokių olų iki mūsų dienų išliko apie tūkstantį. IV a. šiame mieste vyskupavo šv.Mikalojus, vaikų, jūrininkų, netekėjusių merginų, kalinių globėjas. Jo palaidojimo vieta ilgainiui tapo gausiai lankoma piligrimų.Turkams užkariavus Mirą, nei kapas, nei vienuoliai nebuvo liečiami, tačiau Bario gyventojai, suorganizavę žygį, šventojo palaikus slapta išgabeno į savo miestą. Nuo XIV a. imta tikėti, kad jis, būdamas pagalbos ir džiaugsmo simboliu, atneša dovanėles vaikams ir tapo Kalėdų senelio prototipu. Prieš kelis metus turkų archeologai pranešė spaudai aptikę, galimai, tikrąją šv.Mikalojaus palaidojimo vietą, kolkas dėl techninių priežasčių neprieinamą tyrinėtojams. Kaip bebūtų, jūs turėsite galimybę apsilankyti šv. Mikalojaus šventykloje, pasižiūrėti tūkstantmečio senumo freskas, ir dar senesnes, nei jo gyvenimo laikais, mozaikas. O tos, kurios viliasi ištekėti, te paliečia ranka šventojo sarkofagą...
Kekova- tai archeologų rojus.Čia kadaise atsitiko taip, kaip su Atlantida: tektoninio postūmio metu Tauro kalnai kilstelėjo viršun, o keli miestai paniro vandenin. Žmonės gelbėjosi, pasiėmę tik būtiniausią mantą... Kelionės  laivu metu galima skaidriame vandenyje, jei pasiseks, stebėti kolonas, gatves, laiptus, skulptūras, amforas. Nardyti čia draudžiama, užtat yra kur paganyti akis...