Hamamas

Hamamas

Islame vienodai svarbi yra kiek dvasinė, tiek ir fizinė švara. Kiekvenas vyras senovėje įsipareigojo išleisti žmoną kartą savaitėje į hamamą, t.y. pirtį. Kiekvienam mieste statant mečetę, buvo įrengiama ir pirtis, kur ne tik prausdavosi ir darydavo masažą, bet ir maloniai bendravo, dalindavosi naujienomis ir vaišindavosi. Bendros vyrų ir moterų maudynės netoleruojamos iki šiol, tad dažniausiai pirtys dirbo atskiromis dienomis vieniems ir kitiems.

Hamamai atsirado Aleksandro Makedoniečio, apjungusio daugelio tautų kultūrą, dėka. Arabai perėmė romėnų termų idėją, o turkai, malonumų meistrai, papildė vietine specifika ir davė pavadinimą (ham-reiškia karštis). Šiluma patekdavo į pirtį per angas sienose iš patalpos, kurioje garavo karšto vandens kubilas: sienos, marmurines grindys ir gultai įšyla iki malonios kūnui temperatūros, estetiška aplinka, kvapai, vonios, atpalaiduojantis masažas, arbata su tradiciniais saldumynais -ir žmogus atgauna kūno bei proto pusiausvyrą, pamiršta stresą, atjaunėja...

Jeigu to dar nepadarėte, būtinai apsilankykite hamame: jis itin tiks tiems, kas sunkiai perneša aukštas temperatūras,-čia ji nepakyla aukščiau 50 C. Kiekvienoje etapinių procedūrų patalpoje- sava, apgalvota, praktikoje subalansuota šiluma. Atsigaukite!